Rasa Navickaitė [Temos] Gal suklijuoto kepsnio? Europos Komisija įteisino naują priemonę mėsos produktams patobulinti – iš gyvulių kraujo gaminamus „mėsos klijus”. Lietuvoje šis sprendimas nukrito lyg iš dangaus, tad mėsos mėgėjams belieka tikėtis, kad Europos ekspertų išvados dėl šio maisto priedo saugumo buvo teisingos. Praėjusį pirmadienį Europos Komisijos (EK) komitetas, atsakingas už maisto saugos ir veterinarijos klausimus, priėmė sprendimą leisti ES vartoti vadinamuosius mėsos klijus. Ši medžiaga, sulipinanti mėsos gabaliukus į gražų vientisą mėsos gabalą, yra gaminama iš trombino, išgaunamo iš kraujo plazmos, surenkamos skerdyklose. Nors pavadinimas ir gamybos būdas apetito nesužadina, tačiau, anot mokslininkų, mėsos klijai nekelia pavojaus sveikatai. Europos maisto saugos tarnyba (institucija, kuri Europos Sąjungos lygiu vertina maisto saugą) pateikė išvadas, kuriose rašoma, kad produktas yra visiškai saugus. Išvadose rašoma, kad produktai su iš kraujo pagamintais maisto priedais yra gaminami ir vartojami įvairiose šalyse jau ne vieną dešimtmetį ir jokių nepageidaujamų efektų, alergijų ar netoleravimo iki šiol nebuvo pastebėta. Teisybės dėlei reikėtų prisiminti, kad ir lietuvių mėgstamas, geležies turtingas saldumynas hematogenas savo sudėtyje turi maistinio albumino, gaminamo iš kiaulių kraujo. Lietuvoje – naujiena Lietuvoje, pradėjus domėtis vadinamaisiais mėsos klijais, valstybinėse institucijose kilusią reakciją, švelniai tariant, galima pavadinti sumišimu. Nors EK sprendimas buvo padarytas daugiau kaip prieš savaitę, tačiau mūsų šalyje tai buvo tikra naujiena. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ėmusi rinkti informaciją, galiausiai nusprendė, kad šiuo klausimu yra nepakankamai kompetentinga, ir nukreipė į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). „Atgimimo” kalbinta SAM Visuomenės sveikatos skyriaus darbuotoja Roma Adomaitytė iš pradžių atsakė matanti čia tik vartotojų gąsdinimą ir neturinti ką komentuoti. Tiesa, tą pačią dieną SAM suskubo rinkti informaciją apie EK priimtą sprendimą ir pateikė oficialų atsakymą, kuriame iš esmės teigiama, kad EK koridoriuose gimstančiais sprendimais abejoti neverta. Kadangi ekspertai teigia, kad produktas visiškai saugus, abejonių, anot R.Adomaitytės, čia gali kilti tik dėl vartotojų teisių. Pasak pašnekovės, „kad nebūtų klaidinami vartotojai, teisės akto projekte buvo pasiūlyta prie parduodamo maisto produkto pavadinimo nurodyti „combined meat parts“. Lietuviškai tai reiškia maždaug „sujungtos mėsos dalys“. Reikia atkreipti dėmesį, kad šis užrašas atsirado tik dėl Švedijos vartotojų teisių gynėjų nepasitenkinimo. Tuo tarpu Lietuvos vartotojų teisių gynėjai stebisi išgirdę apie mėsos klijus. „Atgimimo“ kalbintas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos viešųjų ryšių specialistas Vitas Jonas Ūsas teigia, kad negali plačiau komentuoti EK sprendimo, nes jis „priimtas neseniai, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nebuvo įtraukta į Lietuvos pozicijos dėl šio dokumento rengimą ir su ja pozicija nebuvo derinama“. Anot jo, „svarbu, kad vartotojams būtų suteikta teisinga ir visapusiška informacija apie maisto produktus ir juose esančius priedus“. Kas turėtų tokią informaciją vartotojams pateikti, vartotojų teisių gynėjai nepaaiškina. Švedai sureagavo žaibiškai Net ir pasitikėdami ekspertų išvadomis, kad mėsos klijai sveikatai nekenkia, vis dėlto turime teisę žinoti, ką iš tikrųjų valgome. Kaip rašo švedų spauda, labiausiai vartotojų teisių gynimo asociacijos rūpinasi, ar bus atitinkamai pažymėti tokie, „suklijuoti“, produktai. Mėsos klijų „vartojimas pavojaus nekelia, tačiau rizikos yra – vartotojas gali sumokėti neadekvačiai didelę kainą. Mes reagavome priešiškai būtent dėl šio klaidinamo poveikio”, sako Evelyn Jansson–Elfberg iš Švedijos maisto priežiūros administracijos. „Mums to apskritai nereikia. Juk tai mėsos „nugrimavimas”, – pareiškė Jan Bertoft iš Švedijos vartotojų asociacijos. Kartu su kitomis šalimis Švedija pareiškė, kad mėsos klijai turėtų būti traktuojami kaip maisto priedas, tad produktai, savo sudėtyje turintys šios medžiagos, turės būti specialiai žymimi. Taip pat ant etikečių turėtų atsirasti užrašai, perspėjantys, kad trombinas yra gaminamas iš gyvulių kraujo. Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto produktų technologijos katedros vedėjos dr. Daivos Leskauskaitės duomenimis, įvairios maisto jugniamosios medžiagos Lietuvoje kol kas išbandomos tik laboritorijose. Anot jos, JAV ir Japonijoje jos naudojamos jau kelis dešimtmečius ir kol kas nėra mokslinių duomenų, kad tai galėtų pakenkti žmogaus sveikatai. Paklausta, ar iš gabaliukų sulipdyta mėsa nėra savaime prastesnės kokybės, mokslininkė juokavo, kad „dešra irgi iš gabaliukų“. Kita vertus, D.Leskauskaitė pabrėžia, kad „vartotojas turėtų žinoti, ką perka“. Valgo per daug mėsos „Mėsos klijai“ tik skamba baisiai”, – sako gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė, o iš tiesų tai yra tik jungiamoji medžiaga, maisto formavimo priemonė. Pašnekovė sako mananti, kad Lietuvoje dažnai žmonės tiesiog dezinformuojami klausimais, susijusiais su maisto sauga, iš to padaromas toks burbulas, kad „paskui žmonės bijo net duoną valgyti”. Reikia informuoti ir šviesti visuomenę, o ne stengtis pagasdinti, mano dietologė. „Mūsų mėgstamo produkto – šaltienos – irgi nepagamintume be jungiamosios medžiagos, kalogeno, gaunamo iš kaulų.” Nemanau, kad natūralūs kraujo baltymai galėtų būti žalingi ar nuodingi žmogaus organizmui”, juo labiau kad ir Europos Komisijos ekspertai tvirtina, kad ši medžiaga visiškai saugi. J.Dobrovolskienės nuomone, produktai su vadinamaisiais mėsos klijais nėra smarkiai pavojingesni nei iki šiol lietuvių gausiai valgomos dešros ar viniotiniai. Gydytoja sako įžvelgianti kitą, didesnę, bėdą, kad lietuviai apskritai vartoja pernelyg daug baltymų turtingų produktų, mėsos, pieno gaminių, visokių varškės gardėsių, rūkytų dešrų. Mėsos, žinoma, reikia, ypač vaikams, paaugliams, nėščioms moterims, tačiau, anot gydytojos, mes nesuprantame vieno – kad mėsos nereikia daug. „Kur esate matę 80 g svorio mėsos porciją? Lietuvoje „normalus kotletas“ yra kone dvigubai didesnis, nei iš tikrųjų turėtų būti, sako dietologė. „Žmonės iš tiesų vartoja per daug mėsos ir per daug baltymų.” Ta proga „Atgimimas” primena, kad trečiadienį pagal katalikišką tradiciją prasidėjo gavėnia, truksianti iki Velykų. Nuspręsiantiems pasninkauti bent kuriam laikui atkris rūpesčiai dėl mėsos kokybės. Ateityje mėsa gali būti auginama kolbose Kol kas sunku įsivaizduoti, kad ant prekystalių gulėtų ne paskersto gyvulio, o stiklinėje laboratorijos kolboje (lot. in vitro) nenatūraliu būdu užauginta mėsa. Žiūrint į šią perspektyvą, net ir mėsos klijai neatrodo taip baisiai. Tačiau akimirka, kai iš dirbtinėmis sąlygomis atsiradusios mėsos padarytos dešrelės arba kepsnys garuos ant jūsų stalo, – jau netoli. Galbūt tai atsitiks jau po penkerių metų, rašo „The Sunday Times“. Paėmus gyvos kiaulės raumenų ląsteles, „atsakingas“ už audinių atsinaujinimą, mokslininkai sugeba iš jų išauginti raumeninį audinį, kitaip tariant – mėsą. Nors ji kol kas panašesnė į panaudotą popierinę nosinaitę ir jos dar niekas neragavo, įsitikinus, kad skonis yra geras ir atradus būdą pagerinti jos tekstūrą, tikimasi sulaukti sėkmės prekyboje. Šį olandų mokslininkų projektą palaiko viena šalies mėsos gamintojo korporacija, finansiškai remia olandų vyriausybė. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, mėsos poreikis pasaulyje iki 2050 metų turėtų išaugti dvigubai. Dėl to ypač paaštrėtų klimato kaita, mat gyvūnų fermos išmeta didelį kiekį atmosferą šildančių teršalų. Todėl svarstoma, kad dirbtinė mėsa galėtų būti išeitis.

Siųsti straipsnį kolegai Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. Užsiregistruokite!